“Field Target” - kas tai?
Field target arba „šaudymas į lauko taikinius“ – viena įdomiausių ir vaizdingiausių šaudymo su pneumatiniais ginklais sporto šakų. Taip pat tai ir savotiška medžioklės bei „snaipingo“ atmaina. Vienas iš pagrindinių tikslų yra maksimalus rezultatas pasiektas minimaliom priemonėm. Šio tikslo neįmanoma pasiekti neturint didelės praktikos, taigi būtent ši šaudymo sporto šaka ir gali padėt priartėt prie užsibrėžto tikslo, o taip pat tai ir puiki laisvalaikio praleidimo forma.
Field target‘e naudojami pneumatiniai šautuvai, kurie šiek tiek skiriasi nuo įprastų, tarkim, kulkiniame šaudime naudojamų šautuvų, tuo, kad jie dažniausiai turi didesnį galingumą ir ant jų yra sumontuoti optiniai taikikliai. Taikiniams yra naudojami įvairiausių gyvūnų siluetai, tokių, kaip žiurkė, varna, zuikis, bebras ir t.t.
Spyruoklinis pneumatinis šautuvas | PCP pneumatinis šautuvas |
Pirmųjų varžybų taisyklės buvo apgaulingai paprastos, reikėjo primesti atstumą iki taikinio, įvesti pataisą pagal kulkelės skridimo trajektoriją ir padaryti šūvį į popierinį taikinį, kuriame buvo pavaizduotas medžiojamas gyvūnas. Tūkstančiai šaulių po visą pasaulį dalyvauja šiose varžybose, tačiau pačios karščiausios rungtys vyksta Amerikoje ir Anglijoje.
Šiuolaikiniai lauko taikiniai yra gaminami iš plieno, dažniausiai natūralaus dydžio. Taikinius yra stengiamasi išdėstyti taip, kaip tarkim būna tikrovėje – varna užtvirtinama medyje, zuikis po krūmu, bebras kur nors tarp rąstų krūvos.
Standartiniai naudojami taikiniai |
Gyvūnų siluetai turi kiaurymę su atitinkamo dydžio pataikimo zona ir fiksuojamą atramą su ryškia spalva nudažytu apskritimu, kuris randasi už kiaurymės. Anksčiau pataikimo zona buvo apie 5 cm, vėliau, kadangi meistriškumas ir technika tobulėjo, zoną pradėta mažinti ir šiuo metu dažniausiai naudojamų taikinių zonos sudaro 15, 25 ir 40 mm, tačiau ir tokios zonos jau nėra taisyklė, kadangi tam tikro lygio varžybose galima sutikti taikinius ir su 10 mm zona. Pagrindinis šaulio tikslas – tikslus pataikimas į apskritimą, kuris priverčia atramą su apskritimu atsilenkti ir tokiu būdu jis priverčia visą gyvūno siluetą nukristi. Nepataikius į apskritimą, taikinys lieka stovėti.
Taikiniai yra išdėstomi laisva eiga, maždaug nuo 7 iki 50 metrų. Jų kiekis yra apsprendžiamas prieš varžybas ir dažnai priklauso nuo įvairių aplinkybių, tokių kaip vietovės reljefo ypatumų, šaudyklos dydžio, o taip pat ir nuo varžybų lygio.
Taikiniai |
Yra sudėliojami taip vadinami „takeliai“, kurių gali būti nuo 10 iki 25 ir kuriuose dažniausiai yra išdėstoma nuo 2 iki 3 taikinių. Pagrindinis reikalavimas yra tai, kad pataikimo zona turi matytis bent iš vienos leistinos šaudimo pozicijos, tai, aišku, gali būti ir ne pati patogiausia padėtis. Takeliai yra žymimi dviem stulpeliais, kurie yra vadinami „vartais“. Taip pat tai gali būti ir du medžiai, tarkim miške, stovintys vienas šalia kito, svarbu, kad „vartelių“ plotis būtų maždaug apie 1 metrą. Šaulys privalo atlikti šūvį laikydamas ginklą tarp stulpelių ir tai yra ne visada taip paprasta, kadangi privaloma pozicija verčia šaulį judėti. Jei yra leidžiama laisvai pasirenkama pozicija, tai dažniausiai yra naudojama sėdima, dažnai vadinama – „FT pozicija“, kurioje šaulys stengiasi kojas pritraukti kuo arčiau krūtinės, o keliai tokioje pozicijoje naudojami kaip atrama šautuvui.
Pozicija „nuo kelio“ | Pozicija „stovint“ |
Standartinė FT sedima poza |
Šauliai yra suskirstomi į nedideles grupeles, po 2 – 3 žmones, kuriose jie pasiskirsto šaudimo eiliškumą, tarkim vienas jų šauna pirmas, tuo tarpu antras rašo į lapelį pataikimo rezultatus, o trečias pakelia nukritusius taikinius. Už kiekvieną numuštą taikinį (kai taikinys nukrenta), šaulys pelno 1 tašką, už pataikymą į siluetą, bet nenukritusi taikinį arba nepataikymą – 0 taškų. Kai visi trys šauliai atšaudo takelyje esančius taikinius, yra pereinama prie kito takelio. Tačiau visas šis procesas gali būti sudėliotas ir kitokia tvarka.
Tokiu būdu tampa aišku, kad sudėtingiausias, bet tuo pat metu ir įdomiausias Field target‘o tiklas – teisingai įvertinti atstumą, įvesti pataisą pagal kulkelės skridimo trajektoriją, taip pat šoninio vėjo daromą įtaką, ir padaryti tikslų šūvį. Iššauta iš pneumatinio ginklo kulkelė, skrenda kur kas labiau išlenkta trajektorija, negu kulka, kuri būna paleista iš ginklo su parakiniu užtaisu ir turi daug didesnį greitį. Taigi, net labai nežymi 1 ar 1,5 metro atstumo paklaida gali privesti prie nesekmės. Beveik visi Field target‘o šauliai naudoja optinius taikyklius, kurie padeda nustatyti atstumą iki taikinio, kadangi žiūronai, tolimačiai ir kiti atstumo matavimo prietaisai per varžybas yra neleidžiami. Tinka įvairiausi optiniai taikykliai su keičiamu padidinimu: 3-9, 4-12 ar 6-18, bet vis dėlto, geriausiai yra naudoti taikyklį, kuris viršija padidinimą 30 kartų. Kad optinis taikyklis tarnautų kaip tolimatis, jis turi tureti paralakso kompensavimo sistemą.
Optinis taikiklis dažniausiai naudojamas su dideliu šoniniu paralakso reguliavimo žiedu |
Šaulys, žiūrėdamas į taikinį per optinį taikyklį, sukinėja paralakso kopmensavimo žiedą iki to momento, kol taikinys pasidaro ryškus, tada jis gali pagal padarytas ant žiedo atstumo atžymas įvesti vertikalios trajektorijos pataisą. Labai svarbus tikslaus šūvio faktorius – pataisa vėjui.
Tipiškos Field target‘o varžybos prasideda prieš gerą valandą iki pačių varžybų pradžios. Anksčiau susirinkę šauliai ruošia šautuvus, jei kam yra poreikis, prieš varžybas visada yra galimybė padaryti keletą bandomujų šūvių į popierinius taikinius. Kaip taisyklė, prisišaudimui būna skirta atskira vieta, kur šauliai gali saugiai atsireguliuoti optinius taikyklius, susidėlioti kitą varžyboms skirtą įrangą. Prieš pat varžybų pradžią šauliai yra supažindinami su saugumo taisyklėmis, paskelbiama kiek bus „takelių“ ir taikinių, taip pat išdalinami varžybų registraciniai lapeliai, kuriuose vėliau yra žymimi šaulio rezultatai. Toliau prasideda varžybos, per kurias šaulys privalo atšaudyti visus „takelius“, priduoti registracinius lapelius ir laukti varžybų rezultatų paskelbimo. Finale vyksta varžybų nugalėtojų apdovanojimai.
Dažniausiai nėra jokio skirtumo su kokio kalibro pneumatiniu šautuvu šaudo šaulys, kaip taisyklė, būna tik galingumo apribojimas, tačiau populiariausias visgi yra 4,5 mm (.177) kalibras, todėl, kad jo kulkelė yra lengva ir dėl to galima pasiekti didesnį greitį. Tai duoda privalumą maksimalioms šūvio distancijoms, kadangi lengvesnė ir greitesnė kulkelė skris daug lėkštesne trajektorija. Taip pat šis kalibras turi privalumą prieš kitus tuo, kad kuo jis mažesnis, tuo galima pasiekti didesnį taiklumą, o tai duoda neįkainojamą privalumą šaudant į mažesnio diametro zonas.
Pabaigai, galima konstatuoti, kad šis išskirtinis savo vaizdingumu sportas yra daugelio mėgstamas dėl to, kad jis reikalauja minimalių sąnaudų. Prisilaikant pagrindinių taisyklių galima mėgautis šaudymo sporto teikiamais malonumais, taip pat patenkinti medžioklės instinktus be žalos gyvūnams. Tam pakanka pačio paprasčiausio pneumatinio šautuvo. Tokiu būdu Field target‘as yra labai dinamiška ir nesudėtinga šaudymo sporto disciplina, kuri turi gana didelius reikalavimus šauliam, tačiau daro šį sportą patrauklų ir turtingą savo lankstumu.
Autorius: Rolandas Gendikas